Pagrindinis meniu

Vejos įrengimas

Prieš pradedant vejos įrengimo darbus, reikia įvertinti būsimos vejos laistymo ir drenavimo sistemų įrengimo poreikį. Šis sprendimas vėliau turės didelės įtakos vejos kokybei ir tam, kiek pastangų reikės įdėti i vejos priežiūros darbus. Jeigu vejos plotas nedidelis, laistyti vėliau bus galima ir rankiniu būdu. Na o drenavimas – privalomas bet kuriuo atveju. Drenavimas gali būti realizuojamas arba įrengiant perteklinio vandens surinkimo kanalus, arba suformuojant nuolydžius, kuriais vanduo nutekės iš vejos. Svarbiausia, kad kurioje nors vejos vietoje, nesirinktų ir nesilaikytų vanduo, nes tose vietose veja geltonuos ir gadins bendrą vaizdą.

Susiprojektavus būsimą veją, galima pradėti jos įrengimo darbus. Bet kokie vejų įrengimo darbai pradedami nuo šiukšlių pašalinimo. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vietas, kur į dirvožemį galėjo patekti cementas arba kitokie chemikalai. Tą dirvožemį patartina visiškai pašalinti.

Sekantis, ne mažiau svarbus etapas – piktžolių naikinimas. Piktžolės gali būti naikinamos kaip mechaninėmis, taip ir cheminėmis priemonėmis. Visiškai išnaikinti piktžolių iš karto gali ir nepavykti. Kaip jums pasisekė pasimatysite vėliau, pradėjus dygti pasėtai vejai. Tuomet kartu su pirmais sudygusiais vejos lapeliais atsiras ir jos. Didžioji dalis šių piktžolių neperneša šienavimo ir nunyks pradėjus reguliariai pjauti veją. Na o su likusiomis reikės kovoti papildomai. Žodžiu, kuo daugiau piktžolių išnaikinsite pradžioje, tuo mažiau problemų bus ateityje.

Dirvožemio sudėtis, kokybė ir derlingumas – esminiai faktoriai, lemiantys vejos būklę ir ilgaamžiškumą. Daugumai sėklų mišiniams naudojamų žolių geram vystymuisi reikalingas derlingas, gerai išdirbtas, lengvo priemolio arba priesmėlio, gerai praleidžiantis orą ir vandenį dirvožemis. Jeigu sklype dirvožemis sunkus, reikėtų i jį papildomai perkasant įterpti smėlio. Jeigu dirvožemis skurdus, vertėtų įmaišyti organinių priedų, tokių kaip durpės. Nerekomenduojama tręšimui naudoti šviežio mėšlo, kadangi jame gausu piktžolių sėklų.

Dirvožemį išdirbti reikia iki 25 cm gyliu. Jeigu veją rengti planuojame pavasarį, tai dirvožemį pasiruošti reikėtų iš rudens. Jeigu veją rengsime rudenį, pasiruošti vertėtų pavasarį, o 10-12 d. prieš sėjant papildomai išdirbti iki 15 cm. gylio. Kitas būdas – tai paruošto mišinio atvežimas į Jūsų sklypą. Tuo atveju jau paruoštas mišinys atvežamas ir tolygiai paskleidžiamas po visą teritoriją.

Paruošus dirvožemį galima pradėti sėjimą. Sėjant svarbiausia užtikrinti, kad sėkla tolygiai būtų paskleista po visą plotą. Neliktų plikų plotų. Tai galima pasiekti labai kruopščiai beriant sėklas rankomis, arba sėti specialiomis mašinomis. Be to patartina visą sėklos normą padalinti į dvi dalis ir sėti per du kartus, vieną kartą išilgai, kitą skersai užsėjamo ploto. Pasėjus sėklą, mulčiuotame visą užsėtą plotą paruoštu mišiniu iš komposto, dirvožemio ir smėlio.

Užsėtas plotas suvoluojamas sunkiu volu ir gausiai laistomas. Laistyti reikia smulkiais lašais, stengiantis kad dirvožemis nebūtų išplautas. Pirmųjų daigų galime laukti jau po 2-3 savaičių.

Kitas vejos įrengimo būdas – ruloninės vejos sodinimas. Ant paruošto pagrindo klojama iš anksto, specializuotose ūkiuose užauginta dekoratyvinių vejų velėna. Tai yra brangesnis, tačiau nepalyginamai greitesnis ir suteikiantis daugiau garantijų vejos įrengimo būdas. Įrengiant veją klojant rulonus, jau po kelių dienų galima džiaugtis Jūsų sklype gražiai žaliuojančia veja. Taip darbo rezultatas matosi iš karto ir nereikia su siaubu laukti stipresnės liūties, kuri sudarkytų paprastai apsėtą plotą. Be to tokią veją galima kloti ant šlaitų ir taip juos sutvirtinti.

Vejos priežiūra

  • Laistymas

Laistyti reikia atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Pirmas vandens trūkumo požymis – vejos standumo praradimas. Dažni ir trumpalaikiai laistymai yra mažai efektyvūs. Laistant vanduo turi prasiskverbti į dirvožemį iki 20 cm. Per parą 1 m2 vejos turėtų gauti priklausomai nuo oro temperatūros nuo 3 iki 8 litrų vandens. Laistyti reikėtų ryte arba vakare, kai vandens nugaravimas nuo dirvos paviršiaus minimalus.

  • Pjovimas

Reguliarus pjovimas palaiko veją tvarkingą, padeda kovoti su piktžolėmis, stimuliuoja šaknų sistemos tvirtėjimą. Pjaunant žolę nepatartina ją trumpinti daugiau kaip vien trečiąja jos aukščio. Pirmą pavasarinį pjovimą atliekame, kai žolės aukštis pasiekia 8-10 cm. Aktyvios vegetacijos periodu veja pjaunama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Būtina stebėti, kad pjovimo mašinos peiliai būtų aštrūs. Nupjauta žolė nuo vejos turi būti šalinama.

  • Tręšimas

Veja, kaip ir bet koks kitas augalas, turi gauti gyvybiškai svarbių medžiagų: deguonies, vandens ir saulės šviesos. Dėl saulės šviesos, ko gero, jaudintis nereikėtų, vandens išteklių, kaip ir deguonies, dar turime pakankamai. Tačiau siekiant idealaus rezultato vien tik drėgmės, deguonies ir šviesos nepakanka. Norint, jog veja atrodytų sodriai žalia ir tanki visus metus - reikia ją patręšti.Kiekvienu metų laiku, vejai trūksta skirtingų cheminių elementų. Taigi aprašysime, kokiomis trąšomis veją geriausia tręšti pavasarį, vasarą ir rudenį.Pavasarį , atlikus skarifikavimą ar aeraciją, veją būtina patręšti azoto turinčiomis trąšomis. Po žiemos veja yra nusilpusi ir būtent azoto dėka veja pradės greičiau augti ir taps žalesnė.Vasarą vejai gali pakenkti mažas kritulių kiekis ir aukšta oro temperatūra. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik laistymu ir tinkamu pjovimo aukščiu. Tokiu laiku vejai yra naudingos kompleksinės trąšos su ilgalaikio poveikio (lėtai tirpstančiomis) azoto granulėmis.Rudenį naudokite fosforo, kalio ir geležies turinčias trąšas. Šie sudėtiniai cheminiai elementai padidina atsparumą ligoms ir padeda vejai pasiruošti žiemai.Pastaba: Vidutiniškai 100kv.m. (1 arui) reikia 3kg trąšų

  •  Skarifavimas

Problema: samanos ir veltinis vejojeIlgainiui vejose susidaro veltinio sluoksnis, o drėgnesnėje dirvoje, ypač prie miškų esančiuose sklypuose, samanos. Veltinis - kietas, smėlio spalvos, 1-3 cm storio apmirusios žolės ir kitų organinių liekanų darinys. Storas veltinio sluoksnis, taip pat kaip ir samanos, neleidžia pakankamai įsisavinti trąšų, trukdo vandens ir deguonio patekimui į dirvą. Tuomet veja auga lėčiau, tampa neatspari mindžiojimui, šalčiui ir sausrai, padidėja ligų tikimybė. Veltinio ir samanų šalinimui yra reikalingas skarifikavimas.Pagrindinė skarifikavimo funkcija - pašalinti vejoje susidariusį organinių atliekų raizginį ir samanas. Skarifikatorius - į vejapjovę panašus įrenginys, kuris besisukančiu velenu su akėtvirbaliais suraižo dirvą 1-3cm gyliu. Tokiu būdu yra išplėšiamas veltinis, samanos, supjaustomi kupstai ir padaromi rėžiai dirvoje. Suraižyta veja lengviau įsisavina deguonį, vandenį, tampa atsparesnė ligoms, mindžiojimui, lengviau įsisavina trąšas, turi daugiau vietos augimui. Po skarifikavimo veją reikėtų patręšti ir netrukus matysite akivaizdų rezultatą - veja taps dekoratyvesnė, tankesnė ir žalesnė.Pagal Lietuvos agroklimatines sąlygas veją geriausia skarifikuoti pavasarį, tačiau jeigu nespėjote - nedelskite. Laiku iš vejos nepašalinus veltinio ir samanų, po skarifikavimo gali tekti atsodinti nedidelius vejos plotu.

  •  Vejos aeracija

Problema: kieta dirvaKuomet veja įrengta dirvoje, kurios nemažą dalį sudaro priemolis ar priesmėlis, ji būna kieta arba per greitai sugeria vandenį. Abiem atvejais, šaknys nėra pakankamai aprūpinamos gyvybiškai svarbiais elementais: vandeniu, deguoniu, azotu, kaliu, fosforu. Pasekoje to, veja tampa neatspari mindžiojimui, ligoms, sausrai, atrodo pageltusi. nedekoratyvi. Norint išvengti didesnių problemų, reikia laiku atlikti vejos aeraciją.Pagrindinė aeracijos funkcija yra gilus dirvos subadymas. Dažniausiai tai į vejapjovę panašus įrenginys, kuris besisukančiu velenu subado dirvą 5-8cm gyliu. Pasekoje to, į šaknų sistemą lengviau patenka sveikai vejai būtinos medžiagos: deguonis, vanduo, kalis, azotas ir fosforas. Kai šios medžiagos lenvai patenka į gilesnius suspaustos velėnos sluoksnius, sustiprėja vejos šaknų sistema, veja tampa žalesnė, dekoratyvesnė, atsparesnė sausrai, ligoms, mindžiojimui.Aeraciją geriausia atlikti sezono pradžioje, anktyvą pavasarį, tačiau jeigu nespėjote to padaryti, veją aeruoti galite iki rugsėjo mėnesio. 

Vejos

Dekoratyvinė veja – tai teritorijos dalis, dirbtinai užsėta velėną formuojančiomis žolėmis.Vejų klasifikacija:

  • Dekoratyvinės vejos veisiamos soduose, parkuose, skveruose, miško parkuose, gyvenamuose rajonuose, sodybose bei kitose vietose.

 

  • Parterinės vejos – aukščiausios kokybės vejos. Jos paprastai rengiamos kaip architektūrinių kompozicijų akcentai, prie visuomeninių pastatų, paminklų, fontanų ir t.t. Jos pjaunamos 2-3 cm aukščio. Geriausios parterinės vejos gaunamos sėjant ne žolių mišinius, o gryną kultūrą. Jos reikalauja ypatingai kruopštaus dirvožemio paruošimo ir priežiūros. Jos turi būti ilgametės ir lengvai atlaikyti pjovimą. Šios vejos yra tiktai puošmena, jomis negalima vaikščioti ar ant jų žaisti. Šios vejos labai populiarios Anglijoje, todėl kai kur vadinamos angliškomis pievelėmis.

 

  • Universaliomis vejomis paprastai puošiamos didesni plotai. Tai teritorijos parkuose, skveruose, bulvaruose, kiemuose ir t.t. Šios vejos pjaunamos 4-6 cm aukštyje. Jos turi būti išvaizdžios, ilgametės, pakančios dažnam pjovimui, mindžiojimui, atsparios sausrom bei pavėsiui. Šios savybės gaunamos sėjant žolių mišinius. Skirtingų mišinių vejos skiriasi ir visa eile kitu, vejos savininkui svarbiu savybių, tokiu kaip spalva, faktūra, augimo greitis ir kt.

 

  • Laukinės vejos užima didelius plotus miško parkuose, stambiuose parkuose ir pan. Paprastai jie formuojami gerinant jau esančią velėną. Jie šienaujami daug rečiau, dažnai leidžiama pražysti.

 

  • Mauritaniškos (žydinčios) vejos - joms ruošiami specialūs mišiniai iš vienmečių bei daugiamečių žolių ir žydinčių lauko gėlių. Gėlės parenkamos su skirtingais žydėjimo periodais tam, kad veja būtų žydinti visą sezoną. Šios vejos privalumas tas, kad jai reikia labai mažai priežiūros. Šias vejas rekomenduojama įrengti prie vandens telkinių, galiniuose kiemuose ir vietose, netinkamose kultūriniams augalams.

 

  • Sportinės vejos - jos įrengiamos stadionuose, žaidimų aikštelėse, hipodromuose, masinių renginių vietose. Jos išsiskiria tuo, kad pakelia labai intensyvų mindymą ir pjovimą, atsparios plėšimui ir greitai atsistato.
  • Specialios paskirties vejos - tai vejos skirtos įrengti automobilinių ar geležinkelio kelių, kanalų, vandens saugyklų šlaituose ar kitur, kur reikia sutvirtinti žemės paviršių.